Auginimas

Siekiant geriausios produktų kokybės, glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvos ūkininkais ir perkame tik jų išaugintą produkciją. 

Kviečiame susipažinti su mūsų partneriais ūkininkais!

 

ŠALTALANKIAI

Ūkis. Šaltalankių uogas gauname iš Lietuvos ūkio.  Augintojai yra įsitikinę, kad šaltalankis skirtas žmogaus sveikatai gerinti, todėl auginimo procese nenaudojama jokia chemija.

Auginimas. Dirvai šaltalankiai nėra reiklūs, gerai auga tiek smėlingoje, tiek molingoje žemėje bei juodžemyje. Pirmojo šaltalankių derliaus galima sulaukti jau kitais metais po sodinimo, tačiau tai būna pavienės uogos. Didžiausio derliaus (7-15 kg vaisių nuo vieno augalo) sulaukiama 7-9 metais. Šaltalankių gyvavimo trukmė – apie 20 metų.

Derliaus rinkimas. Kadangi uogų derlius nuimamas rankomis, ūkyje nuolat turi dirbti bent du žmonės, o skinti pasikviečiama 50-100 talkininkų.

Technologijos. Renkant derlių, pirmiausia sekatoriumi nukerpamos šakelės, jos sudedamos į šaldytuvą, o vėliau į specialią mašiną, kuri nupurto uogas.

 

JUODIEJI SERBENTAI

Auginimas. Ūkininkas pasakoja, kad serbentų krūmai gausiausiai dera 5–7 metus. Juos nugenėjus, išauga naujos šakelės, kurios derlių duoda dar 7 metus. Derliaus gausa priklauso nuo oro sąlygų žiemą ir pavasarį, taip pat nuo drėgmės.

Derliaus rinkimas. Juodųjų serbentų žydėjimo ir derliaus nuėmimo laikas glaudžiai susijęs su aplinkos sąlygomis: kai pavasaris ankstyvas, oras šiltas ir saulėtas, pakanka drėgmės, juodieji serbentai pradeda derėti anksti.

Technologijos. Juodųjų serbentų augintojai naudoja agrotechniką, kuri ženkliai palengvina ūkio darbus: su ja sodinami serbentų daigai, apgenimi krūmai, serbentų nuėmimo kombainu surenkamos uogos.

 

BURNOTIS, VALGOMOJI RIETMENĖ, SPELTA

Ūkis. Ūkininkas Alfonsas Peckus – mokslininkas, fizikos mokslų daktaras, nuo 1990 metų savo idėjas įgyvendina Lietuvoje įkūręs javų ir žolinių augalų sėklininkystės ūkį. Ūkininkas renkasi tik lietuviškas, mūsų klimatui tinkamas veisles.

Auginimas. Dabar naudoja apie 300 ha dirbamosios žemės eksperimentiniams bandymams: augina Lietuvoje dar retus vertingus grūdinius augalus: soras, valgomąsias rietmenes, italines šerytes, raibuosius burnočius, spelta kviečius, kanarinius stripainius, žiemines judras, baltąsias garstyčias. Taip pat ūkininkas augina ir žolinius augalus: raudonuosius dobilus, mėlynąsias liucernas, baltažiedžius ir geltonžiedžius barkūnus.

Kitaip nei daugelyje paplitusių javų rūšių, burnočių ir kitų netradicinių augalų sėklose beveik nėra gliuteno, kai kuriems žmonėms sukeliančio alergiją. Burnočio, kuris yra pasaulyje labai vertinamas ir įrašytas į 21 amžiaus perspektyviausių augalų sąrašą, išvestos net trys lietuviškos veislės. Šis augalas - puikus kalcio, fosforo ir geležies šaltinis, itin vertingos jo sėklos, tačiau mineralinių medžiagų, vitaminų gausu ir lapuose.

Technologijos. Ūkininkas modernizavo savo ūkį, taiko pažangias technologijas ir vis sėkmingiau įsitvirtina netradicinių augalų rinkoje. Ūkyje įrengti grūdų saugojimo bokštai, optinė sėklų valykla, speciali grūdų apdorojimo linija, lukštenimo malūnas.

Rašyk
Skambink