Taisyklės Suprantu

Spelta grūdai

Prekės kodas:
1,42 €

Aprašymas

TINKA DAIGINIMUI!

 

Lietuviški spelta grūdai yra aukščiausios kokybės, ypač mėgstami sveiką gyvenimo būdą pasirinkusių žmonių. Grūdai yra padengti žiedažvyniais, kurie natūraliai apsaugo nuo kenksmingo aplinkos poveikio, vabzdžių, dėl to jiems nereikia pesticidų. Spelta grūdai yra panašūs į paprastųjų kviečių grūdus, tačiau labai skiriasi savo naudingomis savybėmis (turi daugiau baltymų, vitaminų ir mineralų). Spelta grūdai pasižymi lengvu, riešutiniu skoniu.

Sudedamosios dalys: 100 % spelta kruopos.

 

Grynasis svoris: 500 g.

 

Kilmės šalis: Lietuva.

 

Maistingumo deklaracija 100 g: Energetinė vertė - 338 kcal; baltymai: 14,6; riebalai: 2,43 g; angliavandeniai: 70,19 g; iš kurių cukrų 0,6 g; skaidulinių medžiagų 8,2 g; B1: 0,4 mg (26%); B3: 6,8 mg (38%); B9: 45 mg (23%*); B5: 1,1 mg (18%*); Kalis: 388 mg (19%*); Fosforas: 401 mg (50%*); Geležis: 4,4 mg (32%*); Cinkas: 3,3mg (22%*); Varis: 0,5 mg (51%*); Manganas: 3,0 mg (149%*); Selenas: 11,7 µg (21%*); Magnis: 136 mg (45%*).

 

Referencinis vidutinio suaugusio asmens vartojimo kiekis (8400 kJ/ 2000 kcal).

 

Naudojimas: rekomenduojame kruopas per naktį palaikyti vandenyje ir, joms suminkštėjus, dėti į kokteilius. Taip pat kruopas galima virti kaip košę, naudoti, gaminant kotletus.

 

Laikymo sąlygos: tamsioje vėsioje vietoje. Pakuotę visada laikyti uždarą, kad būtų išvengta užterštumo.

 

RECEPTAS:

 

  1. Sotusis kokteilis:

    Reikės: 100 g spelta grūdų/kruopų; 0,5 l vandens; 1 v.š. linų sėmenų; 1 v.š. aronijų miltelių.

    Pagal sezoną galima įdėti žiupsnelį dilgėlių, garšvos, pienių lapų.

    Gaminimas: Spelta grūdus/kruopas ir linų sėmenis nuplaut ir vakare užmerkti. Ryte sudėti likusius produktus ir gerai išplakti. 


 

 

AUGINIMAS

Ūkininkas Alfonsas Peckus – mokslininkas, fizikos mokslų daktaras, nuo 1990 metų savo idėjas įgyvendina Lietuvoje įkūręs javų ir žolinių augalų sėklininkystės ūkį. Ūkininkas renkasi tik lietuviškas, mūsų klimatui tinkamas veisles.

Auginimas. Dabar naudoja apie 300 ha dirbamosios žemės eksperimentiniams bandymams: augina Lietuvoje dar retus vertingus grūdinius augalus: valgomąsias rietmenes, italines šerytes, raibuosius burnočius, spelta kviečius, kanarinius stripainius, žiemines judras, soras, baltąsias garstyčias. Taip pat ūkininkas augina ir žolinius augalus: raudonuosius dobilus, mėlynąsias liucernas, baltažiedžius ir geltonžiedžius barkūnus.